Month: May 2022

Nairobyje (Kenija) vykstančiame pasaulio jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionate aukso medaliu disko metimo rungties finale pasipuošė 18-metis Mykolas Alekna.

Legendinio, dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus jau pirmuoju bandymu pagerino pasaulio jaunimo čempionato rekordą – 69,81 metro. Ir užtikrintai triumfavo planetos jaunimo pirmenybėse.

Artimiausią varžovą M.Alekna pranoko daugiau nei 3 metrais. Sidabras atiteko jamaikiečiui Ralfordui Mullingsui (66,68 m), bronza – baltarusiui Ramanui Chartanovičiui (62,19 m). Jie abu pagerino savo asmeninius rezultatus, bet nė iš tolo neprilygo lietuviui. Šioje amžiaus grupėje yra metamas šiek tiek lengvesnis – 1,75 kg svorio diskas (suaugusiųjų varžybose diskas sveria 2 kg).

Fantastišku pirmuoju metimu M.Alekna pagerino ir sau priklausiusį Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) disko metimo rekordą, kuris iki šiol siekė 69,77 metro. Nedaug pritrūko ir iki pasaulio jaunimo rekordo. Jis nuo 2008 metų vis dar priklauso ukrainiečiui Mykytai Nesterenkai (70,13 metro).

Antrasis M.Aleknos bandymas finale buvo neįskaitytas, trečiasis vėl skriejo toli – 68,52 metro. Ketvirtasis bandymas – 67,67 metro, penktasis – 67,10 metro. Paskutinįjį, šeštąjį, metimą M.Alekna atliko jau užsitikrinęs čempiono titulą – įrankis nusileido už 66,46 metro.

18-metį Mykolą ir dvejais metais vyresnį Martyną Alekną treniruoja Mantas Jusis. Prieš mėnesį Taline (Estija) jaunasis M.Alekna užtikrintai tapo ir Europos jaunimo (iki 20 metų) disko metimo čempionu. Tada jo mestas 1,75 kg svorio diskas nuskriejo lygiai 68 metrus. Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionatuose lietuviai iki šiol buvo laimėję 4 medalius: auksą – Andrius Gudžius (2010 m., disko metimas), sidabrą – Viktorija Žemaitytė (2004 m., septynkovė), Airinė Palšytė (2010 m., šuoliai į aukštį) ir Dovilė Dzindzaletaitė (2012 m., trišuolis). Iš viso Nairobyje šiemet startavo šeši lietuviai: Mykolas Alekna (disko metimas) – čempionas Atėnė Šliževičiūtė (septynkovė) – 6 vieta Marius Rudzevičius (ieties metimas) – 10 vieta Gabija Klimukaitė (100 m bėgimas su barjerais) – 12 vieta Andrė Ožechauskaitė (100 m bėgimas) – 14 vieta Lukrecija Sabaitytė (200 m bėgimas) – 19 vieta

Auksinis duetas išsiskyrė Frankfurte. Antradienį į Lietuvą sugrįžo pasaulio jaunimo čempionate šalies garbę gynę lengvaatlečiai, tarp kurių nebuvo auksą iškovojusio Mykolo Aleknos. 18-metis disko metikas iš Kenijos per Vokietija išvyko ne į gimtinę, bet už Atlanto, į Kaliforniją, kur krims mokslus Berklio universitete.

„Ten ketverius metus jis turės geriausias sąlygas, viskuo bus aprūpintas, viskas bus nemokama. Tai puiki galimybė išsilaikyti iki profesionalaus sporto, o kai ateis 23-24 metai, tada bus galima varžytis pasauliniu lygiu“, – teigė neeilinį lengvosios atletikos talentą išugdęs Mantas Jusis.

Treniruotėse viršijo planetos rekordą

Ryšys tarp trenerio ir sportininko – raktas į pergales. Tuo ryšiu pasižymi antrą dešimtmetį neišskiriami Andrius Gudžius ir Vaclovas Kidykas (Lietuvos metų sportininkas bei Lietuvos metų treneris) ar Tokijo žaidynėse žibėjusi Liveta Jasiūnaitė ir Teresė Nekrošaitė. Tarpusavio pagarba, pasitikėjimu bei atsidavimu darbui pasižymi ir M.Jusis bei M.Alekna.

„Su treneriu labai norėjome laimėti pasaulio čempionatą, tai buvo didžiausias sezono tikslas. Laukėme su treneriu šios pergalės, esame labai laimingi“, – daugiskaita į klausimą apie triumfą pasaulio čempionate atsakinėjo M.Alekna.

Kenijoje lietuvis pasiekė antrą rezultatą planetos istorijoje, jaunimo grupės svorio įrankį (1,75 kg) numetęs 69,81 m. Tai – naujas planetos jaunimo čempionatų rekordas. Prieš mėnesį M.Alekna triumfavo ir Europos jaunimo čempionate, kur diską nuskraidino lygiai 68 metrus. Ukrainiečiui Mikitai Nesterenkai priklausantis pasaulio rekordas yra 70,13 m.

„Niekada neturėjome šį sezoną tokio tikslo pagerinti pasaulio rekordą. Norėjosi mesti virš 70 metrų, nepavyko to padaryti, bet nepergyvename, nes pavyko iškovoti svarbiausius titulus“, – sakė M.Alekna.

Tiesa, vaikino treneris išdavė, kad treniruotėse auklėtinio diskas už planetos rekordo ribos skriejo ne kartą.

„Visą žiemą, kai būdavo sunku dirbant, sakydavome, kad tą darome dėl pasaulio rekordo. Mums nepavyko, bet apmaudas po starto buvo gal kokią minutę. Jo geriausias treniruočių metimas prieš išvažiuojant buvo 72 metrai, tačiau tada vėjas buvo geras. Jautėme, kad galime rekordą pasiekti“, – atskleidė M.Jusis.

Galėjo varžytis Tokijo žaidynėse

M.Aleknai planetos jaunimo čempionatas tapo atsisveikinimu su jaunimo grupe: nuo šiol jis mėtys sunkesnį, 2 kg diską. Tiesa, birželį vykusiame Lietuvos čempionate atletas spėjo pasižymėti ir su suaugusiųjų svorio įrankiu. Tada kylanti lengvosios atletikos žvaigždė nusileido tik A.Gudžiui, diską numetęs 63,52 m.

Žvelgiant į planetos reitingą, paskutinį kelialapį į Tokijo žaidynes iškovojęs sportininkas diską nuskraidindavo ne ką toliau – 63-64 metrus. Ar M.Alekna galėjo tapti jauniausiu Lietuvos delegacijos Tokijuje nariu?

„Galimybės patekti į olimpines žaidynes buvo. Jo galimybės mesti vyrišką diską šiuo metu yra 65-66 metrai, tai tikrai įmanoma. Tačiau nerizikavome, norėjome maksimaliai pasirodyti jaunimo grupėje, nes suaugusiųjų varžybų laukia daug, kiek norės, tiek galės padaryti ateityje“, – paaiškino M.Jusis.

Lietuvos čempionate užfiksuoto rezultato sportininkui galimai būtų pakakę patekti į žaidynių finalą. Ko laukti kitą vasarą?

„Dar negalvojau ateinančio sezono tikslų, buvau susikaupęs ties šių metų čempionatais“, – šyptelėjo M.Alekna.

„Manau, kad kiti metai jam bus geri. Jei išlaikys tą patį lygį – 65 metrai bus super, o jei pridės porą metrų – tai bus tarptautinio lygio metikas“, – spėliojo M.Jusis.

Būsimo trenerio rankose – pajėgi kūjo metikė

Vis dėlto naujų aukštumų M.Alekna sieks nebe Lietuvoje ir lydimas kito trenerio. Berklio universitete jį treniruos Mohamadas Saatara, kurio vos 22-ejų auklėtinė Camryn Rogers Tokijo žaidynių kūjo metimo finale iškovojo penktą vietą.

„Kalbėjome su treneriu telefonu, kartu buvome Turkijoje treniruočių stovykloje. Klausiau, kaip jis įsivaizduoja rengimo planą. Treneris gero lygio, jo idėjos geros, neturiu nieko prieš. Yra dalykų, kuriuos jis daro kitaip nei mes, bet jis turi daug gerų sportininkų, geba adaptuoti krūvį. Treneris išugdė kūjo metikę, kuri olimpinėse žaidynėse buvo penkta. Tai parodo, kad jis yra aukšto lygio“, – teigė M.Jusis.

Su nekantrumu naujo gyvenimo etapo laukiantis M.Alekna prisipažįsta, kad baimės yra, tačiau tiki sėkme, o Lietuvoje jam ir toliau padės M.Jusis.

„Gaila palikti trenerį, dirbome ketverius metus, žinome, kokia treniravimo sistema man tinka ir kaip galiu tobulėti geriausiai. Laukia nežinomybė, nedidelė baimė yra, bet tikiu, kad viskas bus gerai ir įdomu pradėti naują gyvenimo etapą. Tikrai laukiu, – sakė M.Alekna. – Su treneriu (M.Jusiu – lengvoji.lt) dirbsime vasaromis, kai grįšiu į Lietuvą. Žinoma, jei labai nesiseks, darysime išvadas, galbūt koreguosime treniruočių planus. Treneriai gerai sutaria, abu linkę ieškoti kompromisų.“

Tuo tarpu M.Jusis Lietuvoje ir toliau ugdys jaunuosius talentus, tarp kurių ir Mykolo brolį Martyną Alekną, kuris šių metų Europos iki 23 metų čempionate užėmė septintą vietą.

„Mykolo sezoną vertinu 10 balų, jis tapo Europos jaunimo čempionu, pasaulio jaunimo čempionu, pagrindinėse varžybose pasiekė asmeninį rekordą ir tai įspūdinga“, – tobulą sezoną apibendrino M.Jusis.

Žinomas Lietuvos krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas, praėjusią savaitę išgirdęs apie dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnų Martyno ir Mykolo tolimus disko metimo skrydžius Vilniaus miesto sporto centro lengvosios atletikos čempionate, atkreipė dėmesį į tai, kad su talentingais sportininkais atsiskleidžia ir talentingi treneriai.

„Įdomu, kad čia ne taisyklė, nes sporte kartais būna ir atvirkščiai tiek iš sportininko, tiek ir iš trenerio pusės. Bet čia viskas puikiai dera“, – Feisbuko paskyroje talentingus sportininkus ir jų trenerį sveikino R. Paulauskas.   

Vilniaus miesto sporto centro metikų treneriui ir klubo „Jusis Training“ steigėjui Mantui Jusiui dar tik 28-eri, tačiau jo galva prikimšta įvairiausių idėjų, kurios gimsta kone kiekvieną dieną.  

Dabar jo planuose – vaikų akademijos įsteigimas rugsėjo-spalio mėnesį.

„Esame numatę, kad turėtų veikti judrieji žaidimai, krepšinio, tinklinio, badmintono, gimnastikos, jėgos pratimų, lengvosios atletikos ir teniso vaikų grupės.

Į jas priimsime vaikus nuo 4 iki 12 metų. Kas dvi savaites keisis sporto šakos ir taip vaikai bus supažindinti su įvairiomis sporto šakomis. Taip galėsime pamatyti talentingiausius vaikus ir juos pastūmėti toliau domėtis ta sporto šaka. Vienas treneris dirbs su 6 vaikų grupe“, – pasakoja M. Jusis.  

O pats didžiausias jo siekis – klube turėti 3-4 atletus, kurie svariai rungtyniautų pačio aukščiausio rango varžybose ir garsintų klubą ir Lietuvą.  

Turi M. Jusis ir savo 10 metų svajonę – be trenerio darbo norėtų tapti sporto konsultantu bei konsultuoti Lietuvos ir užsienio trenerius bei sportininkus, žengti žingsnį į pripažinimą pasaulyje.          

Praeityje „Jusis Training“ vadovas buvo gero lygio rutulio stūmikas ir disko metikas.

Tačiau savo karjerą jis pradėjo ne nuo šių rungčių, nes Švenčionėliuose treniravosi pas buvusį daugkartinį Lietuvos 400 m bėgimo čempioną Raimondą Turlą.

„Iš pradžių žaidžiau krepšinį, 13-os metų buvau 188 cm ūgio ir mus  treniravo buvęs Vilniaus „Statybos“ žaidėjas Valerijus Bazilevskis.

Tačiau netrukus jis metė darbą. Grupę perėmė treniruoti bėgikas Raimondas Turla, kuris dar ir pats aktyviai sportavo, per Lietuvos čempionatus pelnydavo medalių.

Raimondas mane nusiveždavo ir į lengvosios atletikos varžybas. Prisimenu, Švenčionyse laimėjau vaikų šuolių į tolį varžybas ir kitas startas buvo Utenoje. Tačiau ten nebuvo šuoliaduobės.

Tada treneris pasiūlė bėgti 1000 m nuotolį, bet atsisakiau. Nusprendėme, kad gal pabandyti rutulį. Parodė , kaip reikia jį stumti ir užėmiau trečią ar ketvirtą vietą“, – prisiminė M. Jusis.    

Per vieną iš treniruočių treneris jam pasakė, jog Romas Ubartas ieško gabių vaikų į tuometį Lietuvos olimpinį sporto centrą ir pasiūlė Mantui kartu su juo nuvažiuoti pasižiūrėti.

R. Turla olimpiniam čempionui rekomendavo savo mokinį priimti kaip gabų jauną sportininką.

2007-aisiais balandžio mėnesį M. Jusis atsidūrė Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) Vilniuje, jam buvo skirtas bendrabutis – vaikinas pradėjo čia mokytis ir sportuoti.

Būdamas 15-metis, 1 kg diską jis numetė 62 m 27 cm ir su šia rungtimi atsisveikino. Pradėjo stumdyti rutulį.

M. Jusis tapo Lietuvos 17-mečių rekordininku stumiant 5 kg rutulį, Olimpinėse jaunimo žaidynėse buvo aštuntas, dalyvavo pasaulio jaunimo čempionate.

Devyniolikmetis sportininkas pasiekė asmeninį rekordą (18 m 11 cm.).

„Tačiau jau tada pradėjau galvoti apie karjeros pabaigą. Mečiau sportą ir pradėjau dirbti, bet po kurio laiko nusiraminau, nes jaučiau, kad vis dar turiu jėgų, galiu kautis ir pasiekt geresnių rezultatų. Neišeiti iš sektoriaus ragino ir Romas Ubartas. Tačiau mačiau, kad, kuo daugiau dirbame, įdedu daugiau pastangų ir meilės, tuo prasčiau sekasi.

Vėl viską nutraukiau ir pradėjau sportuoti savarankiškai. Pasitariau su užsienio treneriais, daug skaičiau, analizavau.

Treniravausi dar penkis mėnesius, treniruotėse pagerinau visus savo asmeninius rekordus.

Toptelėjo mintis ką reikėtų daryti, jog progresuočiau pats ir kiti sportininkai. Tačiau lemtingas buvo 2015 metais pasiūlymas dirbti Balžeko teniso akademijoje fizinio rengimo treneriu. Ten dirbau porą metų. Supratau, kad daugiau sportuoti nebegaliu ir viską nutraukiau“, – prisiminė Mantas.         

Kodėl taip anksti, būdamas 21 metų, pasitraukėte iš didžiojo sporto?

Išėjau skaudama širdimi. Lietuvoje nebuvo sukurtas geras sportininkų finansavimo modelis, kurio nėra ir šiandien. Jeigu esi perspektyvus, bet per pasaulio ar Europos čempionatus nepatenki į geriausiųjų aštuntuką, nebūni finansuojamas.

Iki 12-os klasės dar nemokamai buvo skiriamas bendrabutis, maitinimas, o kai baigi vidurinę, už viską reikia mokėti pačiam.

Reikia pradėti gyventi ir sportuoti tampa sunku. Buvo pavyzdžių, kai geri metikai Paulius Luožys, Giedrius Šakinis vasarą 2-3 mėnesiams vykdavo padirbėti į Norvegiją, kad galėtų sportuoti.

Nepasirinkau to kelio. 2016 metais baigiau Lietuvos edukologijos universitetą, įsteigiau „Jusis training“,  o po metų pradėjau dirbti Vilniaus miesto sporto centre metikų treneriu.   

Prieš penkerius metus įkūrėte klubą „Jusis Training“. Papasakokite apie šį savo klubą, ar gerą komandą pavyko suburti? Ar pats jam vadovaujate?

Taip, vadovauju šiam klubui, nuomojamės sporto salę.

Klube kartu su komandomis yra apie 200 aktyviai sportuojančiųjų.

Iš pradžių klube dirbau vienas. Tačiau pagausėjus darbams, pradėjau nespėti ir pakalbinau  savo draugus prisijungti prie mano veiklos.

Dabar dirbu kartu su Luku Stanaičiu, kuris dėl tų pačių priežasčių taip pat metė aktyviai sportuoti, pasikvietėme Paulių Gelažių, irgi buvusį rutulio stūmiką.

Klube dirba ir mano kambario draugas Rokas Černiauskis, su kuriuo kartu mėtėme diską pas Romą Ubartą, kineziterapeutai Edvinas Reketas ir Paulius Kairys.  

Rengiame ne tik didelio meistriškumo sportininkus, bet didelį dėmesį skiriame ir fiziniam aktyvumui.

Teikiame kineziterapijos, atletinio ir sportininkų rengimo, asmeninių treniruočių, vaikų korekcinės laikysenos paslaugas.

Mūsų paslaugomis naudojasi Vilniaus krepšinio mokyklos, Sostinės krepšinio mokyklos auklėtiniai, tenisininkai, jaunieji „Žalgirio“ futbolininkai, tinklinio mėgėjai, kitų sporto šakų atstovai.

Šiemet buvo surengtos „Jusis Training“ metimo taurės varžybos, ar jomis likote patenkintas?

Jos pirmą sykį vyko praėjusiais metais. Šiemet mūsų varžybų generalinis rėmėjas buvo „Hormann Baltic”, įsteigęs daug prizų.

Varžybos buvo tikrai gražios, susirinko gero lygio metikai, tarp kurių buvo ir Andrius Gudžius.

Po truputį pradedame bendradarbiauti su rėmėjais, vedame derybas. Rėmėjus supažindiname su disko metimu, jiems akcentuojame, kad Lietuvoje yra labai daug talentingų metikų ir yra gera metikų mokykla. Tai įrodo Romo ir Virgilijaus sportiniai pasiekimai.

Jeigu pasieksime gerų rezultatų, tai kitąmet stengsimės, kad mūsų klubo disko metikai ir rutulio stūmikai turėtų rėmėjų.    

Treniruojate dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolą ir Martyną, kurie sparčiai tobulėja ir diską meta vis toliau, gerina savo amžiaus grupių Lietuvos rekordus. Ar galite teigti, kad tobulėjate kartu su jais?

Tobulėja ne tik jie. Tobulėja ir krepšininkai Eigirdas Žukauskas, rungtyniaujantis VTB Vieningoje lygoje ir atstovaujantis Permės „Parmos“ klubui, Dovis Bičkauskis, Arnas Beručka ir daugelis kitų sportininkų. Jie atvažiuoja pas mus rengtis sezonui.

Martyną su Mykolu treniruoju nuo pirmųjų žingsnių. Nesu naujokas trenerio darbe.

2015 metais Lietuvos čempionu tapo mano auklėtinis Aleksas Abromavičius, 2016 metais pasaulio kurčiųjų disko metimo čempione – Larisa Voroneckaja, kuri 2017-aisiais pelnė sidabro medalį kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, Lietuvos čempionatuose pasižymėdavo Giedrė Kupstytė. Visą laiką treniravau profesionalius atletus, kurie verčia mane patį mokytis ir tobulėti.    

Praėjusiais metais Martynas Alekna buvo kiek pritilęs, kas jam atsitiko?

Daug kas susidėjo į vieną krūvą. Sušlubavo technika, atletinis rengimas, nepavyko pasiekti geros fizinės formos.

Pasibaigus sezonui padarėme išvadas, nusprendėme, kad į viską reikia rimčiau pasižiūrėti, įdėti daugiau darbo ir širdies.

Šiais metais viskas jau kitaip, tai rodo ir jo geri Martyno rezultatai. Labai džiaugiuosi Martynu, jog jis permetė 60 metrų ribą. Man, kaip treneriui, tai yra didelė pergalė šį sezoną. Jis pajėgus mesti žymiai toliau.   

Svajonės su olimpinio čempiono sūnumis didelės, tačiau rudenį studijuoti į Ameriką išvyks Mykolas.

 Mykolas išliks mūsų klubo nariu, tačiau studijuojant Kalifornijoje turės jau kitą trenerį, dirbs pagal jo programą.   

Jeigu Mykolui nesiseks, manau, jis kreipsis į mane ir savo auklėtiniui tikrai  padėsiu, o juk vasaros sezono metu grįš į Lietuvą ir toliau kartu ruošimės svarbiems startams.

Esate prisilietęs ir prie Lietuvos kūjo metimo rekordininkės Agnės Lukoševičiūtės, gyvenančios Amerikoje, karjeros. Ar ji – irgi jūsų klubo narė?

Taip, ji priklauso mūsų klubui. Per Lietuvos čempionatą ji atstovaus „Jusis Training“. 

Nuo rugsėjo mėnesio Agnę treniravau 8 mėnesius iki balandžio. Sekėsi puikiai, per treniruotes ji kūjį mėtė 66-67 metrus, toli sviedė ir 5 kg įrankį.

 Amerikoje Agnė pervažiavo į Čikagą ir sutiko trenerį, kuris ugdo kūjo metikus. Jo grupėje – profesionalios šios rungties sportininkės, tarp jų – ir Agnė.  

Kai su ja išsiskyrėme, sportininkė kūjį numetė 66,09 m ir daugiau nei 5 metrais pagerino sau priklausiusį Lietuvos rekordą.

Manau, kad kitąmet sportininkė yra pajėgi įvykdyti Paryžiaus olimpinių žaidynių normatyvą.      

Lietuvoje visus pajėgiausius Lietuvos lengvaatlečius turi subūręs klubas  „Cosma“, ar žadate jam mesti iššūkį?

Tokio tikslo neturime, su „Cosma“ tikrai nerungtyniausime. Mūsų tikslas –  turėti 3-4 atletus, kurie svariai rungtyniautų pačio aukščiausio rango varžybose.

Nenoriu turėti daug lengvaatlečių, kurių negalėčiau treniruoti kokybiškai. Stengiamės dirbti kokybiškai, sieksime, kad mūsų sportininkai parvežtų medalių iš pačių svarbiausių varžybų. Tai – kiekvieno trenerio svajonė.

Ateityje noriu dirbti ne tik treneriu, bet ir tapti sporto konsultantu, konsultuoti Lietuvos ir užsienio trenerius bei sportininkus. Tai – mano 10 metų svajonė.

Prieš šešerius metus nesvajojau, kad kažkas iš mūsų gali pagerinti pasaulio rekordą, o dabar apie tai kartais pagalvoju. O mintys dažniausiai veda tikslo link.  

MB JUSIS TRAINING athletes pradeda pasirengimą projektui „JUSIS TRAINING athletes“ vaikų sporto akademija. Projekto tikslas – organizuoti kompleksines fizinio ugdymo treniruotes vaikams. 

Treniruočių koncepcija grindžiama Skandinavijos šalių taikomu modeliu, kai sporto klubai sudaro sąlygas vaikams išbandyti kelių sporto šakų treniruotes. Treniruočių paskirtis – supažindinti vaikus su įvairiomis sporto šakomis. Per trumpą laiko tarpą vaikai bus supažindinami ir patys išbandys populiariausias sporto šakas. Vaikai galės atrasti – suprasti, kokia sporto šaka jiems yra įdomi, patraukli arba kur jie yra gabiausi. Jų gabumus padės atskleisti kvalifikuoti treneriai. Daugiau informacijos bus netrukus. 

Projektą remia Sporto rėmimo fondas, projekto Nr. SRF-FAV-2021-1-0208.